Zer
101selt·zer — /ˈsɛltsɚ/ noun [noncount] : water that has bubbles added to it …
102zerda — zer·da …
103žertas — מer̃tas (l. żart) sm. (2) FrnW, NdŽ, Žvr; N, [K], Š, KŽ 1. pokštas, išdaiga, juokas: Tavo atlikęs žer̃tas, kad man taip užgavai J. Žer̃tų nė jokių nežino ZtŽ. Tai žer̃tas tau dabar OZ66. Suprask, jog tai yr ne žertai S.Dauk. Meškas išmokina šokt …
104žergti — žer̃gti, ia, ė KBII155, K, Rtr, DŽ, NdŽ, KŽ 1. tr. MŽ, N, M, BzBkXXIV259, L skėsti (kojas): Žer̃k kojas į šalis, mokydamos šokinėti J. | refl. N, Rtr, NdŽ, KŽ. ║ intr., tr. R, N sėsti (ppr. ant arklio) skečiant kojas: Aš žergu ant arklio, t. y.… …
105žerti — žer̃ti, žẽria, žė̃rė KBII162, K, J.Jabl, K. Būg, Š, Rtr, OGLII331, FrnW, žerti, žẽria, žėrė FrII124, NdŽ 1. tr. Q438, R, MŽ, N, M, Kos58, L, ŠT199 braukti (ppr. lengvai spaudžiant), traukti į vieną vietą: Žarijas žer̃ti DŽ1. Žerk ugnį į kupetą …
106zerkolas — ×zer̃kolas (sl.) sm. (1) KII195, K, Rtr, NdŽ, Prk, (3b) KBII61, zerkolas (1) J, NdŽ, KŽ, Vdk, Ss, Dglš, (3a) LzŽ; VlnE41, SD255,461, R, R332, MŽ, Š 1. veidrodis: Ne zerkolas žiba SD73. Į zerkolą žiūriu R333, MŽ445. Sumušė zerkolą OZ65 …
107zerfledern — zer|fle|dern 〈V. tr.; hat; meist im Perf. Pass. od. als Part. Perf.〉 = zerfleddern * * * zer|flẹd|dern, zer|fle|dern <sw. V.; hat [zu mhd. vlederen, ↑ Fledermaus]: bewirken, verursachen, dass etw. (bes. ein Buch o. Ä.) unansehnlich wird, aus… …
108Zersiedelung — Zer|sie|de|lung 〈f. 20; unz.〉 = Zersiedlung * * * Zer|sie|de|lung, Zer|sied|lung, die; , en: das Zersiedeln; das Zersiedeltwerden: die rapide, fortschreitende Z. der Landschaft. * * * Zer|sie|de|lung, Zer|sied|lung, die; , en: das Zersiedeln,… …
109Zersiedlung — Zer|sied|lung 〈f. 20; unz.〉 das Zersiedeln; oV Zersiedelung * * * Zer|sie|de|lung, Zer|sied|lung, die; , en: das Zersiedeln; das Zersiedeltwerden: die rapide, fortschreitende Z. der Landschaft. * * * Zersiedlung, moderne Zerstörung des… …
110zerteppern — zer|tẹp|pern 〈V. tr.; hat; umg.〉 zerschlagen; oV zerdeppern [statt zertöpfern; <zer... + Topf] * * * zer|tẹp|pern: ↑ zerdeppern. * * * zer|dẹp|pern, zerteppern <sw. V.; hat [zu mundartl. döppe = Topf, eigtl. = wie Töpfe zerschlagen] (ugs …
