Dilge

Dilge
Augsburger Dilge um 1485
Ein Paar Dilgen von Maximilian I. um 1500

Dilgen, auch Schenkelwehren genannt[1], sind im Sattel integrierte Oberschenkelpanzerungen eines Ritters für das spätmittelalterliche und frühneuzeitliche Turnier zu Pferd. Die Dilgen sind so gearbeitet, dass ein Treffer mit der Lanze die Rüstung nicht durchdringen kann, sondern an der Außenseite abgleitet. Man findet sie nur an Turnierrüstungen.

Siehe auch

Literatur

  • Wendelin Boeheim, Handbuch der Waffenkunde, Nachdr. d. Ausg. Leipzig 1890, Fourier Verlag, Wiesbaden 1985, ISBN 978-3-201-00257-8
  • Österreichische Nationalbibliothek, Graphische Sammlung Albertina, Maximilian I, 1459-1519, Verlag s.n., 1959

Einzelnachweise

  1. ↑ Eduard Sacken, Die K.K. Ambraser-Sammlung, Verlag BiblioBazaar, LLC, 2008, ISBN 978-0-559-57974-5, online einsehbar bei Google Books

Wikimedia Foundation.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Schlagen Sie auch in anderen Wörterbüchern nach:

  • dilgė — dìlgė sf. (1) Ds, dilgė̃ žr. dilgėlė 1: Buvo patvory nemaža didžiųjų dilgių (Urtica dioica) Trgn. Tokioj žemėj tik dìlgės ir usnys auga Ut. Vaikas inlindo dìlgėsna ir apkepino kojas Zt. Aš prie tavo šalužės, kaip dilgė̃ prie tvoružės JV641 …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Dilge — auf verkürzte Formen des weiblichen Rufnamens Ottilie zurückgehende metronymische Familiennamen …   Wörterbuch der deutschen familiennamen

  • dilgė — di̇̀lgė dkt. Daũg di̇̀lgių prie tvorõs priáugo, rei̇̃kia išráuti …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • dilgėjimas — dkt. Akių̃ dilgėjimas …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • dilgėti — vksm. Strėnos dilgėjo lyg lazdà péršertos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • dilgelė — dilgẽlė sf. (2) žr. dilgėlė: 1. Pas savo anytėlės ... dilgeluže smirdėjau JD584. ^ Gerai, kap dilgelėsna atsisėdus KrvP(Mrc). 2. Balta tuščia dilgẽlė K; P. Baltoji dilgelė LBŽ …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dilgėti — dilgėti, dìlga, ėjo 1. tr., intr. niežėti, perštėti: Ta mano koja dìlga, duria Skr. Strėnos dilgėjo lyg lazda peršertos J.Balt. 2. intr. rūpėti, magėti: Man vis dìlga, kad tik greičiau pabaigus Gs. O jau tau dìlga tas pirkinys! Alk. Jam labai …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dilgėtas — dilgėtas, a adj. (1) žr. dilgėlėtas: Pilkšvu giedravalkiu ima trauktis dilgėti grioviai J.Balt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • dilgėtis — dilgėtis, dìlgisi, ėjosi J dilgintis …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • sudilgti — 2 sudil̃gti, ia, sùdilgė intr. nusmelkti: Kažin ką primyniau, tai kad sùdilgė Sb. dilgti; sudilgti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”